Norint pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos ramybe, nereikia važiuoti labai toli nuo namų galima tai padaryti mieste. Yra takų prie kurių Jūs galėsite privažiuoti netgi visuomeniniu transportu.

Pristatome gražiausius pažintinius-žygio takus Vilniuje ir Vilniaus rajone. Su kiekvienu iš šių takų galėsite susipažinti plačiau mūsų bloge.

Paaiškinimai:

1 - Nurodytos privažiavimo koordinatės yra parko administracijos, tačiau privažiavimo aikštelių prie tako gali būti ir daugiau.

2 - Su dviračiu ar vaikišku vežimėliu netinka, tai reiškia kad oficialiame take: dviratį, vežimėlį, paspirtuką.... didele kelio dalį Jums gali tektu nešti rankomis.

3 - Tako atstumas prižiūrimas ir rekomenduojamas parko direkcijos, tačiau takų yra daugiau.


1. Dūkštos pažintinis takas

Už Vilniaus 25 km. (koordinatės 54.826766, 24.946318 1). Tako ilgis 5 km, takas ratu. Su dviračiu, vežimėliu netinka 2.

Dūkštos pažintinis takas yra apie 30 km nutolęs nuo Vilniaus, važiuojant link Kernavės. Maršruto pradžia visiškai šalia jau spėjusio išpopuliarėti Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako (kitoje kelio pusėje), ąžuolų kalno atokvėpio aikštelės arba atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę iš Buivydų pusės. Takas įrengtas Dūkštos upelio pakrantėse, eisite ratu aplink jį. Takas skirtas tiems, kurie gali ir nori vaikščioti miško ir pievų takeliais, trokšta pažinti ir grožėtis natūralia gamta. Todėl take įrengta tik minimali rekreacinė įranga – suoliukai, laiptai ir informaciniai stendai ir rodyklės. Taku galėsite keliauti drąsiai – nepasiklysite, nes visu maršrutu Jus lydės krypties rodyklės ir nuorodos, link kurio objekto Jūs artėjate. 

Dūkštos pažintinis takas – tai vienas sudėtingiausių, daug fizinių jėgų reikalaujantis takas. Be to, Jūsų laukia vikrumo išbandymas kopiant į stačius Dūkštos pakrančių kalvų šlaitus. Keliauti nebus lengva, nes pažintiniame take yra daug stačių šlaitų, kuriuos norint įveikti, reikia apsiauti patogią avalynę ir nebijoti nuovargio. Ypač saugokite savo vaikus, kad jie beskubėdami nenusiristų nuo stačių šlaitų.

Prieš daugybę metų Lietuvoje tirpstantys ledynmečio vandenys giliai pragraužė žemę, sukurdami nepakartojamo grožio lietuvišką kanjoną – Dūkštos upelio slėnį. Čia, miškingame ir vingiuotame slėnyje, namus rado ne tik retosios augalų ir gyvūnų rūšys, bet ir unikalūs praeities liudytojai – Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai bei piramidę primenantis Karmazinų alkakalnis. Keliaudami taku galėsite aplankyti ne tik juos, bet ir užkopti į dvi aukštas atodangas, išvysti storiausią apylinkėse Šventąjį Daubų ąžuolą, bei pasigrožėti puikia Neries slėnio panorama, atsiveriančia nuo Ąžuolų kalno regyklos.


2. Karmazinų pažintinis takas

Už Vilniaus 22 km (koordinatės 54.8055, 24.984732). Tako ilgis 7 km.

Pažintinis takas kviečia pasivaikščioti ypatingai gražia Neries pakrante bei pasigėrėti senaisiais panerio miškais. Didžioji tako vingiuoja miško keliukais, apie 0,8 km – miško žvyrkeliu.  Maršrutas tinkamas mėgstantiems ramius ir nesudėtingus pasivaikščiojimus gamtoje. Vis tik vienoje tako vietoje reikės nemažai fizinių jėgų – mediniais laiptais teks užlipti į 60 metrų aukščio Velniakampio skardį (šis 60 metrų aukščio kalnas apylinkių gyventojų žinomas nuo seno – pasakojama, kad čia velniai ir raganos puotas keldavę).
Pakeliui įrengtos nuorodos ir informaciniai stendai. Šioje vietoje kažkada buvo Karmazinų kaimas, kurį sudarė trys gyvenvietės, vadinamos Pirmaisiais, Antraisiais ir Trečiaisiais Karmazinais. Gyveno čia ne kokie valstiečiai, o bajorai, kurie vilkėjo raudonos spalvos (karmazininiais) apdarais.
Keliaudami taku aplankysite didžiausią Vilniaus apylinkėse Karmazinų pilkapyną (yra net 113 pilkapių sampilų), sužinosite, kaip senovės lietuviai laidojo savo gentainius, kokią reikšmę baltų mitologijoje turėjo Neris, susipažinsite su medynų įvairove, retaisiais augalais, svarbiu prie upės gyvenusių žmonių verslu – sielių plukdymu, pasigėrėsite miškingu slėniu tekančia Nerimi. Take įrengtos 3 atokvėpio vietos su pavėsinėmis.

Ekskursiją pažintiniu taku galima užsisakyti Neries regioninio parko direkcijoje.


3. Belmontas ir Pučkorių atodangos pažintinis takas

Takas pačiame Vilniaus mieste (kelias į N.Vilnia koordinatės 54.692526, 25.353687 1). Takų ilgis 5 km 3. Galima dviračiu, vaikišku vežimėliu 2.

Pūčkorių apylinkių gamtos grožis puoselėtas ir vertintas nuo seno. Šios vietovės pavadinimas siejamas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvusia ginklų gamykla - Puškarnia.  Su Pūčkorių kraštovaizdžio vertybėmis geriausia susipažinti keliaujant Pūčkorių pažintiniu taku, vingiuojančiu pro Pūčkorių atodangą, nusileidžiančiu į Vilnios slėnį ties ūkiniais Pūčkorių palivarko pastatais, besidriekiančiu pro patrankų liejyklos liekanas, atkartojančiu didįjį Vilnios vingį, vedančiu iki prancūziškojo malūno, kylančiu į Vilnios slėnio viršų, leidžiančiu pažvelgti į tvenkinius iš viršaus, toliau vingiuojančiu pro Pūčkorių piliakalnį, galiausiai atvedančiu prie Saulės laikrodžio. Taku keliauti nenuobodu – maloniai nuteikia besikeičiantys netikėti reginiai, įvairūs pažinimo objektai, žaismingi tako vingiai, pakilimai ir nusileidimai.

Pavilnių parko pasididžiavimas, lankomiausia ir be jokios abejonės įspūdingiausia vieta yra Pūčkorių atodanga, tai aukščiausia atodanga Lietuvoje, jos aukštis – 65 metrai, plotis – 260 metrų. Šis unikalus geologinis objektas dar 1974 metais buvo paskelbtas gamtos paminklu. Tad nenustebkite jei gerą dieną ten bus labai daug žmonių.


4. Sapieginės takai

Takas pačiame Vilniaus mieste (Antakalnyje koordinatės 54.700512, 25.329309 1). Takų ilgis 7km 3. Galima dviračiu, vaikišku vežimėliu 2.

Šio parko reljefą suformavo ledynai, todėl čia galima išvysti daug unikalių gamtos vaizdų pradedant įvairiausiomis keteromis ir gūbriais ir baigiant eroziniais kalvynais.  Sapieginės pažintinis poilsio takas vingiuoja miškinga vietove, besijungiančia su kadaise buvusiu didžiausiu ir, ko gero, seniausiu Vilniuje Sapieginės parku. Aplinkinės žemės su kalvomis, raguvomis, šlaitais ir slėniais, kaip ir pagoniškos šventyklos vietoje XVII a. pastatyti kunigaikščių rūmai, priklausė garsiai Lietuvos didikų giminei – Sapiegoms.  Net dabartinės Šilo ir Žolyno gatvės, nutiestos gilių ir plačių raguvų dugnuose, kadaise vadintos Sapiegų grioviais. Kalvotos vietos buvo naudojamos vandeniui kaupti: iki šių dienų išlikęs Sapiegų laikų vandens rinkimo sistemos statinys.

Vienos sudėtingiausių reljefo formų yra maždaug prieš 13 tūkstančių metų ledyno suformuoti eroziniai atragiai. Tai ilgos, vingiuotos, stačiašlaitės buvusio žemės paviršiaus liekanos, esančios tarp gilių raguvų, slėnių, kuriuos išgraužė senovėje tekėję vandens srautai. Sapieginės erozinis atragis – natūraliausias ir aukščiausias iš keturių atragių, esančių Pavilnių regioniniame parke. Jis tęsiasi daugiau nei vieną kilometrą greta Šilo gatvės. Atragio aukštis – 53 m, o virš jūros lygio jis iškyla net 203 metrus. Sapieginės atragio viduje dunkso tarpukariu Vilniuje kurtos gynybinių įrenginių sistemos liekanos – požeminiai bunkeriai, naudoti kaip slėptuvės ar karo amunicijos sandėliai.

Patariama savo pažintinę kelionę pradėti nuo Žolynų gatvės, kur galima patogiai palikti automobilį stovėjimo aikštelėje.


5. Ribiškių takas

Vilniaus mieste (koordinatės nuo Minsko plento 54.651288, 25.315798 arba nuo Rasų g. 54.664, 25.31146). Takų ilgis 6 km, takas ratu. Galima dviračiu, vaikišku vežimėliu.

Ribiškių pažintinis takas prasideda ties Minsko plente įsikūrusiu viešbučiu „Ibis Stile“. Pasukus į kairę ir einant laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi tako ilgis – 6 km. ir ji paženklinta mėlynos spalvos ženklais, o pasukus į dešinę pusę trasos ilgis nesieks nei pusės ilgojo maršruto ir jis bus paženklintas žalia spalva. Reljefo, kuriuo driekiasi Ribiškių pėsčiųjų takas, analogo Lietuvoje, o greičiausiai ir visoje Europoje, nėra. Šis reljefo fenomenas galėjo susidaryti tik ypatingomis sąlygomis ištisai peršalusioje moreninių nuogulų storymėje. Kadaise vakarinėje Vilniaus dalyje driekėsi ledyno pakraštys, o rytinėje – plytėjo peršalusių moreninių nuogulų dykuma. Ledyno tirpsmo vanduo galingais srautais verždamasis tekėjo dabartine miesto teritorija. Vanduo, tekėdami į vakarus neįprasta vaga, sukūrė neįprastas žemės paviršiaus formas, klaidžius slėnių labirintus. Šiltesnis už ledą vanduo tirpino gruntą, šliaužiančio purvo srautai sparčiai gilino užsimezgusias griovas. Kalvyno sandara gerai matoma miškais neapaugusiose vietose. Einant taku matomas ir skaidraus vandens ir šviesaus smėlio dugno, be galo vingiuotas Kaukysos upelis.


6. Šilėnų pažintinis takas

Už Vilniaus 22 km (koordinatės 54.730919, 25.043692). Takų ilgis 6 km. Galima dviračiu, vaikišku vežimėliu.

Keliaudami Šilėnų pažintiniu taku susipažinsite su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu. Pirmoje jo dalyje iki Naujosios Rėvos piliakalnio rasite nemaža objektų ir informacinių stendų, o antroji dalis nuo piliakalnio iki Šilėnų kaimo vingiuos paprastu miško keliuku.
Visame maršrute užtruksite apie 3 val. Nors maršrutas pritaikytas pėstiesiems, juo važiuoti galite ir dviračiais. Sudėtingesnė atkarpa – tik prie Naujosios Rėvos kaimo. Čia pasitiks stati įkalnė ir siauras miško takelis, kuriuo dviratį teks nusivesti ar užsinešti. Ši vietovė nustebins didžiule kraštovaizdžio įvairove – nuo seno etnokultūrinio Šilėnų kaimo ir miškingų kalvų iki kvapą gniaužiančių Neries slėnio panoramų ir didžiausios parko pelkės.
Pakeliui Jūsų laukia stebuklingi šaltiniai, mitologiniai „Trijų brolių“ akmenys Neryje, Naujosios Rėvos piliakalnis su senovės gyvenviete papėdėje, lietuviškų orchidėjų pelkė, seni spygliuočių miškai Neries šlaituose…


7. Strielčiukų žygtakis ir Rokantiškių piliavietė

Takas Vilniaus mieste (Važiuojant link N. Vilnios, koordinatės 54.689967, 25.395358). Takų ilgis 3,5km, takas ratu. Galima su vaikišku vežimėliu, dviračiu 2.

Strielčiukų žygtakis siūlo pasivaikščioti dviem maršrutais, kurių vienas yra 2,5 kilometro ilgio, kitas – 3,5 km. Abu maršrutai žiediniai. Maršrutas pažymėtas spalvotais dažais ant medžių.

Manoma, kad Rokantiškių piliavietėje pilis stovėjo jau XII amžiuje (spėjama, kad viena seniausių Lietuvoje). Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis. XVI a. pirmoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o XVII a. pirmoje pusėje buvo Pacų nuosavybė. Kalno viršūnėje buvo rūmai, kurie perstatyti XVI a. antroje pusėje. Praėjusio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta Maskvos kariuomenės žygio prieš Lietuvą metu. Užėmus Vilnių, piliavietė visai sunyko, apaugo mišku.

Šiuo metu kalno viršūnėje galima pamatyti iš plytelių sudėliotus buvusių rūmų ir kiemo kontūrus, o informaciniame stende perskaityti ir pilies istoriją. 2008  archeologu buvo atkastos pilies liekanos, jos pamatai. Kasinėjant nustatyta, kad rūmai buvo maždaug 45×20 m dydžio. Iš pietų pusės būta kiemo, apjuosto gynybine siena, o pietvakariniame kampe – vartų gynybos bokštas. Pasibaigus kasinėjimams, pilies liekanos buvo užkonservuotos ir  užkastos.

Strielčiukų žygtakis pavadintas jis neatsitiktinai, strielčiukais būdavo vadinami pilies sargai, kurie pirmieji pasitikdavo atslenkančius priešus.

Tokia istorinė vieta yra kartu ir pažintinio tako pradžia. Vis gi čia apsilankyti verta ne tik istorijos gerbėjams, nes nuo Rokantiškių piliavietės atsiveria puikūs vaizdai su Naujosios Vilnios panorama.


7. Verkių Kalvarijos takai

Takas Vilniaus mieste, Baltupiuose, koordinatės (54.739485, 25.284022 1). Takų ilgis 7km 3. Galima dviračiu, vaikiškų vežimėliu.

Verkių miške dar XVII a. antroje pusėje įkurtas maldininkus iš tolimiausių apylinkių traukęs Kristaus kančios kelias. Ir šiandien tai viena svarbiausių religinių vietų Lietuvoje. Net jei krikščionybės idėjos Jums yra svetimos, verta išbandyti šį skrupulingai sudėliotą maršrutą, kuris savo topografija maksimaliai tiksliai atkartoja Jeruzalės miesto topografiją. Eidami apie 7 km vingiuojančiu maršrutu pamatysite vilnietiškuosius Alyvų, Siono, Golgotos kalnus, kirsite Kedrono (Cedrono) slėnį.

Įsteigti Verkių valdose Kristaus kančios kelio stotis sumanyta kaip padėkos Viešpačiui ženklą už pergalę prieš rusų kariuomenę 1655–1661 m. Rusijos ir Lietuvos kare. 1662 m. Verkių valdose tam buvo skirta apie 170 ha žemės, Vilniaus kapitula Kalvarijų statyboms paskyrė vienkartinę dotaciją. Tai buvo antrosios Kalvarijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmoji Naujoji Jeruzalė buvo įsteigta 1637–1642 m. Garduose, Žemaitijoje.

Skaityti daugiau apie taką ir daugiau nuotraukų


8. 100km takas aplink Vilnių

Takas sudarytas iš 10 skirtingų atkarpų.



Straipsnio autorinės teisės priklauso UAB Efekto. Norintys kopijuoti arba cituoti privalo nurodyti straipsnio šaltinį su aktyvia nuoroda į www.efekto.lt/turizmas-3.html puslapį.